sârgui

sârgui
SÂRGUÍ, sârguiesc, vb. IV. refl. (pop.) A-şi da silinţa, a se strădui. – Sârg + suf. -ui.
Trimis de RACAI, 13.09.2007. Sursa: DEX '98

SÂRGUÍ vb. v. canoni, căzni, chinui, forţa, frământa, grăbi, iuţi, munci, necăji, osteni, sforţa, sili, strădui, trudi, zbate, zbuciuma, zori.
Trimis de siveco, 13.09.2007. Sursa: Sinonime

sârguí vb., ind. prez. 1 sg. şi 3 pl. sârguiésc, imperf. 3 sg. sârguiá; conj. prez. 3 sg. şi pl. sârguiáscă
Trimis de siveco, 10.08.2004. Sursa: Dicţionar ortografic

Dicționar Român. 2013.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • grăbi — GRĂBÍ, grăbesc, vb. IV. refl., intranz. şi tranz. A acţiona sau a face pe cineva să acţioneze (mai) repede; a şi iuţi sau a face să şi iuţească mişcările, mersul. ♦ tranz. A face ca o treabă, un fenomen etc. să se întâmple, să se săvârşească mai… …   Dicționar Român

  • sili — SILÍ, silésc, vb. IV. 1. tranz. A obliga (prin violenţă) pe cineva să facă ceva; a constrânge, a forţa. ♦ A determina, a convinge, a îndupleca. 2. intranz. şi refl. A da zor, a se grăbi. ♢ tranz. fact. Începu să silească vitele. 3. refl. şi… …   Dicționar Român

  • strădui — STRĂDUÍ, străduiesc, vb. IV. refl. A depune multe eforturi ca să realizeze ceva; a se sili, a se căzni. – Din sl. stradati. Trimis de LauraGellner, 27.07.2004. Sursa: DEX 98  STRĂDUÍ vb. 1. a se canoni, a se căzni, a se chinui, a se forţa, a se… …   Dicționar Român

  • sârguinţă — SÂRGUÍNŢĂ, sârguinţe, s.f. Strădanie, străduinţă, silinţă; hărnicie, râvnă, zel. – Sârgui + suf. inţă. Trimis de IoanSoleriu, 13.09.2007. Sursa: DEX 98  SÂRGUÍNŢĂ s. 1. v. hărnicie. 2. v. perseverenţă. 3. ardoare, râvnă, străduinţă, zel, (înv.)… …   Dicționar Român

  • sârguitor — SÂRGUITÓR, OÁRE, sârguitori, oare, adj. Silitor, harnic, activ; sârguincios. [pr.: gu i ] – Sârgui + suf. tor. Trimis de IoanSoleriu, 13.09.2007. Sursa: DEX 98  SÂRGUITÓR adj. 1. v. harnic. 2. asiduu, insistent, perseverent, silitor, sârguincios …   Dicționar Român

  • kapanoti — kãpanoti, oja, ojo, kapanoti, oja, ojo 1. R, MŽ, N, KBII194, D.Pošk žr. kapanotis 1: Užvirtęs arklys kojom kãpanoja DŽ. 2. tr., intr. sunkiai dirbti; sunkiai eiti, kastis: Kãpanojau kãpanojau aš tą akmenyną, ko plūgo nepagadinau Mrk. Aš čia… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kėlėjas — kėlėjas, a smob. (1) 1. kas kelia, kilnoja ką: Nuo pusryčių pradėjo rodytis kraičių kėlėjai Vaižg. 2. prk. didintojas, aukštintojas: Miestai visoms tautoms – pažangos kėlėjai Vaižg. Kultūros kėlėjai rš. 3. kas keliasi iš miego: Augino mane… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parlėkimas — parlėkìmas sm. (2) 1. parskridimas: [Gervės] parlėkimo artojas nepastebi J.Jabl. Varpelis sargui karvelio parlėkimą apsako LC1885,37. 2. Rm parbėgimas. lėkimas; aplėkimas; atlėkimas; įlėkimas; išl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sargas — 1 sargas sm. (3) Rtr, Nmč; Q602, CII453, H, R, R390, MŽ, KBII54, M, L 1. SD355, KII332 sargybinis: Nedorėlis, sako, po sargaĩs esąs Šts. Sargams paliepsiu jį varyt šalin Vd. Žemei didžiai padrebėjus, išgąstis apėmė sargus Mž277. Pilotas bylojo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sarginis — sargìnis, ė adj. (2) DŽ 1. skirtas saugoti, sergėti: Sargìnis šuo BŽ111. ║ budintis: Tas smegenų sritis, kurios miegant palaiko ryšį su išoriniu pasauliu, Pavlovas pavadino budinčiais, arba sarginiais, žievės taškais rš. 2. naudojamas sargybos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”