suplu

suplu
SÚPLU, -Ă, supli, -e, adj. 1. (Despre fiinţe) Cu mişcări graţioase; mlădios. ♦ (Despre lucruri) Flexibil, elastic. ♦ (Despre ţesături) Moale, fin ♦ (Despre mers, mişcări) Uşor, vioi, elegant, graţios. 2. fig. (Despre oameni) Care nu are o atitudine fermă, uşor adaptabil; acomodabil; servil. – Din fr. souple.
Trimis de claudia, 13.09.2007. Sursa: DEX '98

SÚPLU adj. 1. v. flexibil. 2. subţiratic, subţire, zvelt, (înv. şi reg.) suleget, (reg.) suletic, (Transilv.) şugar, (Munt.) şui, (prin Transilv. şi Olt.) şuieţ. (Un corp, un om suplu.) 3. elegant, v. graţios.
Trimis de siveco, 13.09.2007. Sursa: Sinonime

súplu adj. m. (sil. -plu), pl. súpli; f. sg. súplă, pl. súple
Trimis de siveco, 10.08.2004. Sursa: Dicţionar ortografic

SÚPLU supluă (suplui, suplue) 1) (despre fiinţe şi despre manifestările lor) Care denotă graţie şi eleganţă; caracterizat prin graţie şi eleganţă; mlădios; elastic. 2) (despre obiecte) Care se îndoaie uşor; mlădios; flexibil; elastic; maleabil. 3) fig. (despre persoane) Care se adaptează docil la o situaţie sau voinţei cuiva; mlădios; elastic. [Sil. su-plu] /<fr. souple
Trimis de siveco, 22.08.2004. Sursa: NODEX

SÚPLU, -Ă adj. 1. Cu mişcări graţioase; mlădios, flexibil. 2. (fig.) Lipsit de fermitate; servil; uşor adaptabil. [< fr. souple, cf. lat. supplex].
Trimis de LauraGellner, 17.09.2007. Sursa: DN

SÚPLU, -Ă adj. 1. (despre fiinţe) cu mişcări graţioase; mlădios; (despre lucruri) flexibil, elastic. 2. (fig.) lipsit de fermitate; servil; uşor adaptabil, docil. (< fr. souple)
Trimis de raduborza, 15.09.2007. Sursa: MDN

Dicționar Român. 2013.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • súplu — adj. m. (sil. plu), pl. súpli; f. sg. súplã, pl. súple …   Romanian orthography

  • suplūsti — intr. 1. sutekėti, subėgti: Tarpukalviuose telkšo ledynų laikotarpy suplūdę vandens sp. Gyvulys gali nugaišti pritrūkus kraujo stambiose kraujagyslėse, jam suplūdus į kapiliarus rš. | Nuo to šalčio netrukus visa gyvybė suplūdo į viršutinę kūno… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suplustinti — suplùstinti tr. 1. supurtyti: Plustu plustu suplustinau, ir atsibudo Šts. Suplùstinsu už kalnieriaus paėmęs, tai tau ir akys ant kaktos iššoks! Slnt. Suplùstino už rankos sveikindamos, bet nebučiavo Šts. | Tikrai rūgštus tas pamidoras –… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suplūšinti — 1. refl. susiplūšoti: Kimba, nepaausi susiplūšinusiais siūlais Šts. 2. tr. išpurtyti, išplustinti, ištampyti: Neplušink audeklo – suplušinto audeklo trūksta siūlai, genda skieto dantys Dr. 3. tr. šnek. sumušti: Ji berną kašiuke kad suplūšino! Rdm …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suplucinti — suplùcinti tr. supurtyti, išdulkinti: Suplùcink drabužius, t. y. supurtink, išdulkink J. | prk.: Suėmė policija, suplùcino (prigriebė, prispyrė), ir prisipažino Gršl. plucinti; išplucinti; paplucinti; priplucinti; suplucinti; užplucinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suplūkti — suplū̃kti vksm. Seniaũ žmónės tvártus iš mólio suplū̃kdavo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • suplūsti — vksm. Kraũjas suplūdo į gálvą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • suplunkti — suplùnkti intr. 1. refl. susipešti, susimušti: Kad bevalgant išeini, rasi grįžęs namiškius susiplunkusius LTR(Klp). Špitolninkės jau susiplunkia dėl sumušto molinio uzbono rš. 2. sunkiai suvaikščioti: Šio[je] savaitė[je] du kartu suplùnkiau į… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suplunyti — suplùnyti tr. šnek. sumušti: Jis suplùnijo veršį Grk. plunyti; atplunyti; išplunyti; nuplunyti; paplunyti; parplunyti; persiplunyti; prisiplunyti; suplunyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suplunšinti — suplùnšinti tr. supurtyti, sukratyti: Suplùnšinai plunksnas į vidurį ir padarei kuprą priegaly, perynose J. plunšinti; išplunšinti; suplunšinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”