rubă

rubă
rúbă, rúbe, s.f. (înv.) cârpă, bucată de pânză.
Trimis de blaurb, 15.11.2006. Sursa: DAR

Dicționar Român. 2013.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • Ruba'i — Rubāʿī (رباعی) is Arabic for quatrain , and is used to describe a Persian quatrain, or its derivative English form. The plural form of the word, rubāʿiyāt (رباعیات sometimes anglicised rubaiyat ), is used to describe a collection of such… …   Wikipedia

  • Rubāʿī — (Rubai, Robāʿī, رباعی, Pl. Rubāʿīyāt / Rubaiyat / Robāʿīyāt / رباعيات) ist ein persischer Vierzeiler mit der Reimform a a b a (oder a a a a). Begründet wurde diese Gedichtform durch Abū Saʿīd, dessen poetisches Werk ausschließlich aus Gedichten… …   Deutsch Wikipedia

  • Ruba — bezeichnet: Chija bar Abba I., bedeutender jüdischer Gesetzeslehrer des 2./3. nachchristlichen Jahrhunderts Ruba (Weißrussland), Stadt in der Woblast Wizebsk in Weißrussland Ruba (Lettland), Ort im Landkreis Saldus in Lettland …   Deutsch Wikipedia

  • Ruba — is an urban type settlement (status since 1970) in the Vitebsk Oblast of Belarus. It is subordinated to the ispolkom (administration) of Zheleznodorozhny District of Vitebsk. [ [http://kraj.vitebsk.net/?page=route sod= 12 Zdravnyovo, Ruba ] ru… …   Wikipedia

  • Ruba — Ruba, Gewicht, so v.w. Rubbio …   Pierer's Universal-Lexikon

  • ruba — 1 ×rubà (sl.) sf. (4) [K], Kv; N riba, linija: Par girią ruba iškirsta, t. y. spindžius J. Jis apsirubavęs sėdi savo rubose J. Rubą vesti LKKV231(S.Dauk). Ant ruba iškasti su lopeta duobę dėl kiekvienos augymės S.Dauk. Pryšakys Palangos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ruba — 2 ×rubà (brus. pyбa) sf. (4) [K]; Q391, CII224, R, MŽ, N grobstymas, plėšimas, užpuolimas: Tai buvo rubà, kai mūsų prabaščius numirė – kas ką nustvėrė! Dkš. Rubà svieto atėjo ir išrubavojo J.Jabl. | Užpuolė rubà (sugarmėjo visi talkininkai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Ruba — Sp Rubà Ap Руба/Ruba baltarusiškai (gudiškai), rusiškai L ŠR Baltarusija …   Pasaulio vietovardžiai. Internetinė duomenų bazė

  • ruba- — rù·ba conf. che, chi ruba: rubacuori, rubagalline {{line}} {{/line}} ETIMO: da rubare …   Dizionario italiano

  • ruba — s. f. nella loc. andare a ruba (fig.), essere molto richiesto …   Sinonimi e Contrari. Terza edizione

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”