paliu

paliu
PALÍU, -IE, palii, adj. (reg.) 1. (Despre picioare; p. ext. despre oameni sau animale) Schilod, infirm; paralizat; şchiop. 2. (Despre ochi; p. ext. despre oameni) Saşiu. – et. nec.
Trimis de valeriu, 03.02.2004. Sursa: DEX '98

PALÍU adj. v. paralizat.
Trimis de siveco, 13.09.2007. Sursa: Sinonime

palíu adj. m., f. palíe; pl. m. şi f. palíi
Trimis de siveco, 10.08.2004. Sursa: Dicţionar ortografic

PÁLIU2 s.n. Ţesătură de stofă sau de lână dată ca premiu pentru o întrecere (medievală). ♦ Întrecerea premiată cu această ţesătură. [pron. -liu, var. palio s.n. / < it. palio].
Trimis de LauraGellner, 18.08.2006. Sursa: DN

PÁLIU1 s.n. (Latinism) 1. Manta la vechii greci şi la romani. 2. Bandă de lână albă cu cruci negre, pe care papa o poartă pe deasupra veşmintelor pontificale. 3. Răsfrângere a tegumentului care căptuşeşte cochilia gasteropodelor; manta (3). [pron. -liu, var. palium s.n. / < lat. pallium, it. pallio].
Trimis de LauraGellner, 18.08.2006. Sursa: DN

palíu2, -íe, adj. (reg.) nebun, aiurit, trăznit, ţicnit; prost.
Trimis de blaurb, 21.08.2006. Sursa: DAR

palíu3, -íe, adj. (reg.) viteaz, cutezător.
Trimis de blaurb, 21.08.2006. Sursa: DAR

PÁLIU1 s. n. 1. mantie la vechii greci, dintr-o fâşie de stofă dreptunghiulară care se drapa în jurul corpului. 2. bandă de lână albă cu cruci negre, pe care papa o poartă pe deasupra veşmintelor pontificale. 3. răsfrângere a tegumentului care căptuşeşte cochilia gasteropodelor; manta (3). 4. cortexul cerebral (care acoperă creierul ca o manta). (< lat., fr. pallium)
Trimis de raduborza, 15.09.2007. Sursa: MDN

PÁLIU2 s. n. ţesătură de stofă sau de lână, dată ca premiu pentru o întrecere medievală). ♢ întrecerea premiată. (< it. palio)
Trimis de raduborza, 15.09.2007. Sursa: MDN

Dicționar Român. 2013.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • paliurlinti — paliùrlinti 1. tr., intr. KlvrŽ pagriežti šiaip taip: Te armonika, paliùrlink kokį valcelį Alks. Jau po biškį paliùrlina Šll. ║ tr. patampyti, kad išduotų garsą: Paliùrlink armoniką Tj. 2. tr. pagręžti, paurbinti: Maža skylė – duok… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paliūtis — sf. (1) 1. ilgas lietus, lietingas laikas: Užėjo paliūtis, supūdė šieną Ktk. Šiemet ilgai negalėjom rugių suvežt, ilgai buvo paliūtys Ob. Pasitaikė paliūtis, ir žmonės, metę rugius pjauti, skurdo trobose J.Bil. Duok, nor pantį paliūty nuvysiu Sv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paliuokomis — adv., paliuokom Ob pasišokinėjant, pašokant, liuokčiojant: Lengva eisena, lyg paliuokom, perėjo pailgai vagono vieną sykį Vaižg. Gavęs iš šeiminykės sūrio gabalą, piemuo paliuokom išbėgo į karves Sl. Jį iš eigasties pažinsi: eina paliuokom,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paliuosvus — ×paliuosvus, i adj. (1) palaisvis, apylaisvis: Šie metai tu buvai paliuosvus (mažai darbo tau tebuvo) Ln. paliuosviai adv.: Darbais neapsikrovę, paliuosviai gyvena Ėr. Dabar prie sūnaus jis visiškai paliuosviai gyvena Pg. Jis paliuosviai auga Ln …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paliūnė — sf. (1) 1. vieta prie liūno; liūno, pelkės kraštas: Nerišk arklio ant paliūnės Ds. Radau paliūnėj anties gūžtą su kiaušiniais Ds. Iškapstykit paliūnėj šieną Ds. Paliūnėm airai žaliuoja BM431. Putinai krauju varva, serbentai po Šlavę ir paliūnėmis …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paliūtė — sf. (1) Grv žr. paliūtis 1: Tai kad išsidavė paliūtė – lyja ir lyja Užp. Prie paliūtei nor nešalta, ale pageluo greit perima Ml. Tokia bjauri paliūtė, visi galai supus Lkm. Šiandien tokia paliūtė, tai ir užsimiegojom Rk. Par paliūtę bent pančių… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paliuiti — ×paliùiti, iùja, iùjo (brus. пaлeвaць, l. polować) tr., intr. Rš medžioti: Iše[jo] kartą mano diedas paliùit: šavo kiškį i nepašavo Vdš. Kartą paliujo anas girioj VoL381. ^ Kap titai paliùit, tai šunis lakint OZ39 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paliuokinis — sm. (1) tam tikras šokis, šokamas kraipantis ir kojas pavelkant: Paliuokinis tai ne suktinis, nors abu senybiški Ds. Einam šokt paliuokinio Užp …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paliuonė — sf. (1) geras gyvenimas; plg. 1 liuonas 1: Te buvo paliuonės J.Jabl. Paliuonę turėjau J.Jabl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paliūnė — dkt. Paliūnėje ajerai̇̃ žaliúoja …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”