Dicționar Român. 2013.
palūpis — sm. (1), pãlūpis (1) 1. veido dalis, esanti žemiau lūpų: Palūpis atkritęs, snauda kaip kumelė saulėtekė[je] Pln. Miegta išsižiojęs, pãlūpį paleidęs Gršl. Palūpis jam virpa, širdis plaka – kuo nesprogsta Žem. Veltui Mortelė stengėsi sulaikyti… … Dictionary of the Lithuanian Language
šunalupys — šunalupỹs, ė̃ smob. (34b) Dbk, (3b) Rtr, BŽ141, NdŽ, KŽ, šunãlupis, ė (1) OGLII10(Tvr) žr. šunlupys: 1. Juokiatės iš šùnalupio – žiūrėk, kokią putrą pačiai nutaisė! Mlt. 2. Št, Dl, Kp, Ant, Sdk Šunalupiai jie, žmonių nuogintojai J.Balt. Jūs… … Dictionary of the Lithuanian Language
