- gabjă
- GÁBJĂ, gabje s.f. (reg.) Mână, labă. ♦ Palmă. – Postverbal al lui găbji.Trimis de gall, 13.09.2007. Sursa: DLRM
Dicționar Român. 2013.
Dicționar Român. 2013.
gabjauja — sf. (1) 1. B, R, MŽ, [K], IM1864,8 turtų deivė senovės lietuvių tikėjime. 2. piktoji dvasia, velnias: ^ Tegu tave gabjauja! Vdk. Kad tave pagautų gabjaujos Kos171. 3. Vdk, J.Jabl kūlės pabaigtuvės. ║ M vaišės išsikūlus. 4 … Dictionary of the Lithuanian Language
gabjaujis — sm. (1) NdŽ 1. SC24 mit. klėties dievas, kaukas, gabvartas. 2. vaišės pabaigus kulti, prašmintinis: Ant gabjaujo, t. y. ant baigtuvių kūlės, muš gaidį, iššertą prie vėtymo, pakišę po puodu; kad užmuš, gerai, o kad išbėgs, sukūlus puodą, tai… … Dictionary of the Lithuanian Language