speti

speti
SPETÍ, spetesc, vb. IV. refl. şi tranz. A (se) îmbolnăvi de speteală. ♦ A munci sau a obliga să muncească până la istovire, a (se) istovi din cauza eforturilor depuse. ♦ refl. (Despre oameni) A fi silit să facă faţă unor sarcini materiale copleşitoare, să cheltuiască sume care depăşesc cu mult limita posibilităţilor. – Din spată.
Trimis de LauraGellner, 13.09.2007. Sursa: DEX '98

SPETÍ vb. a deşela, a istovi, (Munt. şi Transilv.) a dăula, (fig.) a deznoda. (A speti un cal.)
Trimis de siveco, 05.08.2004. Sursa: Sinonime

spetí vb., ind. prez. 1 sg. şi 3 pl. spetésc, imperf. 3 sg. speteá; conj. prez. 3 sg. şi pl. speteáscă
Trimis de siveco, 10.08.2004. Sursa: Dicţionar ortografic

A SPET//Í spetiésc tranz. A face să se spetească. /Din spată
Trimis de siveco, 22.08.2004. Sursa: NODEX

A SE SPET//Í mă spetiésc intranz. 1) A munci din răsputeri; a se istovi. 2) (despre animale de tracţiune) A-şi vătăma şalele din cauză unor eforturi excesive; a se deşela. 3) fig. A se angaja în acţiuni ce depăşesc posibilităţile reale. /Din spată
Trimis de siveco, 22.08.2004. Sursa: NODEX

Dicționar Român. 2013.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • spéti — spèm nedov. (ẹ ȅ) star. iti, hiteti: popotnik spe po prašni cesti; speti čez travnik, na polje / v lahnem diru je spel proti gradu; z naglimi koraki so speli dalje / pomlad spe v deželo; po nebu spe oblak spnèm dov., spél; nam. spét in spèt (ẹ …   Slovar slovenskega knjižnega jezika

  • spėti — 1 spėti, ja, jo tr., intr. Rtr, DŽ; L 1. bandyti teisingai pasakyti nežinant: Spėk, ką aš dūmoju J. Spėju tavo mintis NdŽ. Spėt visaip spėjo, ale neinspėjo Dglš. Spėk, ką aš saujo[je] turiu Grnk. Spėk, kiek mokėjau už batus Mrj. O jug jau turiu i …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • spéti se — spnèm se dov., spél se; nam. spét se in spèt se (ẹ ȅ) star. vzpeti se, dvigniti se: s težavo so se speli na vrh / speti se na konja / žival se spne na zadnje noge; speti se na prste / ptice so se spele pod nebo / speti se kvišku, pokonci …   Slovar slovenskega knjižnega jezika

  • spėti — 2 spėti, ja, jo intr. 1. H, K laiku (ppr. skubant) ką padaryti, suskubti: Kaip visur spėjate? NdŽ. Paleidžia valandą pietų, spėja pavalgyt ir vėl bėga Pnd. To darbo užteko, tik reik spėti Tl. Su puodais tik spėk vartytis (suktis), kai sukūriau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • spėti — 1 vksm. Mẽs turėjome spėti jõ metùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • spėti — 2 vksm. Atvỹkę mèdikai jõ gyvýbės išgélbėti nebespėjo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • spėtinis — spėtìnis, ė adj. (2) spėjamasis: Spėtìnė ir pavardė iš b raidės Krč. Dalykim spėtìnio žiedo Slm …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • deşela — DEŞELÁ1, deşél, vb. I. tranz. A îndoi, a vătăma, a frânge spinarea unui animal sau, p.ext., a unui om cu poveri ori cu eforturi prea mari sau cu lovituri puternice; a speti. ♢ refl. S a deşelat de atâta cărătură. – Des1 + şale. Trimis de cata, 23 …   Dicționar Român

  • spješiti — spjȅšiti (Ø) svrš. <prez. īm, pril. pr. īvši, prid. rad. spjȅšio> DEFINICIJA reg. knjiš., v. žuriti, hitati ETIMOLOGIJA prasl. *spěti (rus. spét , češ. spěti), lit. spėti ← ie. *speh1 (lat. spes: nada, skr. sphāyate: uspijeva) …   Hrvatski jezični portal

  • spėjimas — 1 spėjìmas sm. (2) DŽ, NdŽ, spėjimas (1) Rtr, KŽ, DūnŽ; LL119 → 1 spėti: 1. Pamatysim, katro spėjìmas bus teisingesnis: ar pareis garlaivis, ar ne Skr. Matysi, bugi ne mano spėjìmas išsipildys Sb. ║ Blv hipotezė: Ar mano spėjimas yra tikras,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”