preke
41išmestinis — 2 išmestìnis, ė adj. (2) BŽ80 → išmestas (išmesti): Išmestinė kaina (dempingo kaina) LmŽ29. Išmestìnė (netinkama) prekė, išmota rš …
42išnešti — išnèšti, ìšneša, ìšnešė 1. tr. SD416, R, K einant išgabenti paėmus, užsidėjus: Juras jai žadėjo išnešt bilietą, ir vis nebuvo jo matyt P.Cvir. Išeina brolelis iš naujosios trobos, išneša brolelis šviesųjį kardelį JD914. Išnèšk laukan sąšlavas …
43išrodinėti — 1 išrodinėti žr. 1 įrodinėti: Mun išrodinėjo, ka iš triušių jokio pelno Krš. „Lietuvių laikraštis“ išrodinėjo, kad viena prekė teturinti (цeны( prasmę, o kaina, nėra dar žinios, ką galinti reikšti K.Būg. ║ Aiškinau jiems savo sumanymą,… …
44kiek — 1 kiek adv. K; SD78, B, R 1. koks skaičius, kaip daug (klausiamuosiuose sakiniuose): Kiek buvo žmonių? J.Jabl. Kiek jūs rugių prikūlėt? Dkš. Kiek tau metų? BŽ98. Kiek tokiam? (klausia pirkėja puodo kainos) Ukm. Kiek brangi druska? Šts. Kiek gi… …
45kromas — ×krõmas (l. kram) sm. (2) 1. R, N, K, J krautuvė, parduotuvė: Radome restoraną – pasivalgėm, kromuose, kas reikalinga, nusipirkom Žem. Jis pirko krome peilį Smn. Ažbėgsiu kroman vaikam saldainių paimt Slk. Esu geras po pirties, kaip iš krõmo… …
46krušti — 1 krùšti, a ( ia, kruñša), o ( ė) 1. tr. R182, MŽ242, N, K, NdŽ, Ak, Ukm grūsti piestoje grūdus, kad nukristų luobos: Krušia miežius, bus kruopų Ldk. Krùškite krušinį, grucę, grūdus malti putrai J. Nekruštų miežių prastos kruopos Užp. Kviečiai …
47kūturti — 2 kū̃turti, a, o intr. 1. šiaip taip gyvuoti, laikytis, verstis: Ne gyvena, ale kū̃tura Als. Patys žemlionys, kuriems jomylistos buvo tėviškes užgreibusys, glaudės prie pilių ir tenai, preke versdamos, kūturo ir storastoms nepasidavė S.Dauk.… …
48leidėjas — leidėjas, a smob. (1), à (3) 1. kas leidžia (javus) į mašiną: Geras leidėjas vienodai leidžia ir neužkemša mašinos Jnš. Prastas jis leidėjas – per storai leidžia javus an mašiną Ėr. 2. kas rūpinasi knygų spausdinimu: Knygų leidėjas LL96.… …
49luomiškumas — luomiškùmas sm. (2) DŽ → luomiškas: Kapitalizmas pirmas nutraukė žemdirbystės luomiškumą, pavertęs žemę preke (sov.) rš …
50mokėti — 1 mokėti, moka, ėjo 1. tr., intr. SD252, R97, K duoti pinigus ar kitokias vertybes, atlyginant už ką nors panaudotą, įsigytą, atliktą ar apsiimtą, įsipareigotą padaryti: Negaliu valioti mokėti taip brangiai J. Gėrė dieną, gėrė naktį, mokėt… …
