preke
31apkamšyti — iter. apkimšti. 1. K apmurdyti: Žiemai reikia langus apkamšyti, kad šaltis nelįstų į vidų rš. Apkamšyk visus langus ir sienas pakulomis, kad nepūstum vėjis stubon J. | Čia pagalvį pataisys, paklode apkamšys P.Cvir. Apkamšyk man kojas rš. Aš tave… …
32apsakyti — 1 apsakyti tr. Š, NdŽ; MŽ25, N 1. Q33, SD228 papasakoti: Daug ką apsako seneliai žili iš tolimos praeities Mair. Jis man apsakė, kaip tuos raštus žmonės slapta rašą Žem. Tik anas gali gerai tau visa apsakyt Dv. Tenai jum apsakìs tokie senesni… …
33aptvindinti — aptvìndinti Rtr, KŽ žr. aptvindyti: Tvìndinte aptvindinai pievas tu J. Ten yr aptvìndinta ta vieta, kur mas gyvenom Vkš. | prk.: Ant svetimųjų javų ale tapė čyžė užkelta …, jeib svetimasis mūsų turgų savo javais aptvindindamas ne teip prekę… …
34atkalus — atkalùs, ì adj. (3b) žr. atbulas: 1. Eina kaip vėžys atkalùs Sv. 2. Duok ãtkalia ranka į sprandą – ir atsitrauks Vdk. Baigęs gerti, tankistas atkalia ranka nusišluostė lūpas A.Vencl. ^ Atkaliaĩs ratais neilgai važiuosi Kltn. atkaliaĩ adv.:… …
35barškalas — bar̃škalas sm. (3b), barškalas (3a) 1. Klp medinis varpelis, rišamas gyvuliams po kaklu, barškutis, kleketas: Karvė su bar̃škalu barškėjo J. Pririšk karvei bar̃škalą, kad girioj greičiau rastum Vv. Parišk aviai bar̃škalą Lkv. Barški (plepi) kaip… …
36brangus — brangùs, ì adj. (3) Dk, K, Mrj, Nm, Jrb, Pgr, brangus, i (1) Dk, Dr, Pln, Šv, Sb, Tvr, (3) Krš 1. SD109, R už ką daug mokama, kas reikalauja didelės kainos: Brangùs pašaras Gs. Pavasarį vis brangus šienas Grg. Važiuočiau, bet brangùs kelias… …
37brukana — brùkana sf. (1) 1. menka, pigi prekė (brukte įbrukama): Et, čia tik brùkana Jz. 2. susivėlusių pakulų gumulas, kurkulas: Blogas mynėjas – jo saujos su brùkanom Žlb …
38cibulė — ×cibùlė sf. (2) žr. cibulis: 1. Cibulės der ir ašaroms bėginti Šts. Pasodinau cibulès Dv. Savo prekę vežė parduoti: kiaušius, morkas, cibules Žem. 2. Kiek tavo cibùlė rodo? Krkl. ◊ cibulès võgti Eig sakoma apie mergaitę, kuriai ima krūtys… …
39geras — 1 gẽras, à (nom. pl. gerì, gẽrūs) adj. (4) 1. meilus, malonus; gailestingas; nepiktas: Mano tėvas labai gẽras, retai pyksta Rg. Gẽras mano brolis, pavėžino rogėm Ldvn. Mamutė būtum gerà, kad šabalbonų pamerktum rytojui Pc. Nebijok, nekąs,… …
40girti — 1 gìrti, ia, gyrė 1. tr. kelti kieno gerąsias puses, aukštinti, garbinti: Gyrė valstiečiai vasarą P.Cvir. Ji dainavo tada vakarėly, ir visi gyrė ją P.Cvir. Kiekvienas savo gìria Jž. Aš tai negaliu gìrti K. Ir jas (klumpes) mūsų tėvų tėvai… …
